- kipelis
- 2 kìpelis sm. (1) drabužiai, kuriais aprengiamas numirėlis, įkapės; žr. kitelis: Juodu kìpeliu aprėdytas levonas guli J. Žaliam grabely paguldyta, žaliu kipeliu aprėdyta JD1212.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
kipelis — 1 kipẽlis sm. (2) J žr. kipis 1: Atnešk kipẽlį, reikia vandenį iš katilo išpilti Žd. Kiek veršelių, tiek ir kipelių anims girdyti turi Slnt. Nei vieno kipẽlio nėra, nežinau, iš ko šunis lakinti Ob … Dictionary of the Lithuanian Language
kaustė — kaũstė sf. (2), kaustė̃ (4) 1. toks medinis indas, kalte iškaltas, be lanko, su įstatytu dugnu: Kaustė̃ yra kaip kipelis be rankelės J. Kaũstės buvo apvalios, iškaltos kaltinai su kaltu Rt. Supilk pupas į didžiąją kaũstę, o kanapius į mažąją… … Dictionary of the Lithuanian Language
panaginis — panagìnis, ė adj. (2) 1. NdŽ esantis po nagu. | prk.: Kaimynas kaimyno panagines (smulkiausias) žinias žino Krok. 2. Als nuolat vartojamas, parankinis: Pašilingėlis (puodelis), kipelis, pagrobstomas indas bus panagìnis J. 3. M nagingas … Dictionary of the Lithuanian Language